įsodus

įsodùs, -ì adj. (4) nestaigus; nuolaidus; lygus; darnus: Įsodùs kalnas Kp. Kalvų lytys: vokiškos, kupetiškos, įsodžios (nuolaidžios) Vr.

įsõdžiai adv.: Šiandiej įsõdžiai (sodriai, skalsiai) lyja, kad ir nedideliais lašais Slm. Įsõdžiai eina (vienodai, gražiai, nesvirdinėdamas) Kp. Šitas arklys labai įsõdžiai (vienodai) veža, netruksi Kp. Įsõdžiai varyk arklius (sakoma, kuliant su mašina) Kp. Žmonės dirba įsõdžiai (lygiai, vienodai, neskubėdami) Kp. Nereikia karščiuotis, bet įsõdžiai pjaut Vb.